Grįžimas į save
„Durų į vidinę save nėra daug ir jos yra labai brangios. Jei tu slepi gilų randą, tai gali būti durys. Jei turi seną seną istoriją, tai gali būti durys. Jei tau patinka dangus ar vanduo taip, jog vargiai gali tverti, tai yra durys. Jei tu trokšti gilesnio gyvenimo, pilnesnio gyvenimo, sveikesnio gyvenimo, tai yra durys“ . C.P.Estes
Imkime ir paklauskime savęs: „kas aš esu?“ Pradedame dėlioti: mama, dukra, žmona, draugė, partnerė, tam tikros specialybės atstovė, įvairių pareigų atlikėja. Pažvelkime į vis gausėjantį sąrašą. Gyvenimas, kurį gyvename, mus apdovanoja vienu vaidmeniu po kito, viena pareiga po kitos. Kaip įmanydamos dėliojame jas, planuojame, visaip kaip bandome kuo geriau jas atlikti, o laikas tarsi juokiasi iš mūsų tirpdamas nuo ryto iki vakaro, nuo pirmadienio iki penktadienio, net mėnesis tampa akimirksniu kai pagalvojame apie viską „ką turime“, „ką privalome“. Ir net jei sąraše įrašome savo vardą ar žodį „moteris“, dienos pabaigoje neretai taip ir užmiegame ilgėdamosis susitikimo su savimi...
Dovanodamos laiką kitiems staiga imame jaustis pavargusios, vis mažiau kūrybingos, dažnai suirzusios, piktos, liūdnos. Net ir labai mylėdamos aplinkinius, dėkodamos už mums dovanotą gyvenimą, vis dažniau imame ilgėtis pasitraukimo į jaukią vietelę. Kažkur, kur saugu, ramu... Gal ne viskas ten paprasta ar lengva, bet sava. Taigi, kas ta „aš“, prie kurios ar pas kurią esu kviečiama grįžti? Kaip tai padaryti? Kas atsitiks jei negrįšiu? Grupė, į kurią kviečiame, ir yra vieta, kur judesio, pasakų, piešimo bei pasidalinimų pagalba nešiosimės bei auginsime šiuos klausimus ir lauksime, kol jie atneš vaisius. Vaisius, nuo kurių tampa šiek tiek šviesiau, šiek tiek darniau, šiek tiek labiau namie....
Kūnas ir judesys. Šis derinys yra grupės pagrindas. Tai nėra šokis, ar koks nors išskirtinis įgūdis, kurį reikėtų mokėti prieš grupę. Mes visos turime kūną ir visos judame kiekvieną dieną. Atkreipusios dėmesį į savo kūną, galime labai nustebti. Jis yra ne tik įrankis, kuris gali būti vienokios ar kitokios sveikatos, vienaip ar kitaip atrodyti, būti vienokių ar kitokių fizinių gebėjimų. Kai jam leidžiame, kūnas pradeda kalbėti. Jame yra visa mūsų gyvenimo istorija, visi mūsų patirti ir neišgyventi jausmai, mūsų troškimai. Jame yra ir tai, kas mums yra sunku, ir tai, kas mus padaro gyvas. Tai yra vienas tiesiausių ir saugiausių kelių grįžtant į save.
Kas pasikeičia po šios grupės? Reikėtų paminėti, jog tai nėra erdvė problemų sprendimui. Užsiėmimuose mes kviečiame grįžti į save tikrąja ta žodžio prasme. Galvoti, pajausti save ne kaip efektyvią kokio nors vaidmens atlikėją, bet kaip asmenį, kuris turi savo poreikius, norus, troškimus, išgyvenimus, nusivylimus, savo istoriją, savo kilmę. Tiek programos temos, tiek buvimo joje būdas kviečia prisiliesti prie savęs ir pabūti su savimi tokia, kokia moteris esame šiuo metu. Dvylika savaičių yra galimybė pamatyti save, pabūti su savimi taip kaip norisi, tapti atviresnei sau ir save pamaitinti.
Ar galima išbandyti grupę? Grupės programa yra nuosekli ir vientisa. Dėl to jos rezultatą galima pajausti tik jai įsibėgėjus, labiausiai baigiantis, o per vieną ar du susitikimus visai neįmanoma. Kadangi tai yra kvietimas grįžti į save, tai eilutė iš „Mažojo princo“ apie tai, jog lapę galima prisijaukinti pas ją ateinant tą pačią dieną, tuo pačiu metu geriausiai apibūdina mūsų galimybę grįžti pas save.
Kaip visa tai atrodo praktiškai? Grupę sudaro 12 susitikimų vykstančių vieną kartą per savaitę. Vienas susitikimo trukmė 2,5 valandos. Kiekviena grupė turi savo temą, o visos jos pamažu veda į vis gilesnį prisilietimą prie savęs. Grupės nedidelės, jose paprastai dalyvauja 6-8 moterys.
Labai jūsų laukiame!